Pirmą dietą Daiva išbandė būdama 13 metų, vos prasidėjus brendimui, kai atrodė, kad didėja.
Tai buvo sriubos ir, matyt, obuolių pagrindu. Ir jau iki 18 metų ji turėjo nemažai patirties ir su mama svorio stebėtojuose, ir su herbalife.
Vėlesni metai atėjo su visomis populiariausiomis dietomis ir įžymybių patarimais – tiek vietiniais, tiek užsienio maratonais.
Svoris kartais net kelerius metus laikėsi apie 56 kg, tada pašokdavo iki 70 ir daugiau, ir vėl grįždavo prie 56.
Tarp jų – dvi nėštumo patirtys su sėkmingu svorio susigrąžinimu po jų, nors po to būdavo agresyvios “viską išbraukiam” dietos.
Ir buvo tiek bokso treniruotės, tiek pusmaratonui, tiek crossfit, tiek jogos periodai.
Taip praėjo 29 metai, ir Daivai dabar 42, o iš viso to – tik nuovargis.
Nes svoris arti 70, kyla, aišku, kad “kaip visoms po 40”. Nėra nė menkiausio supratimo, kuri dieta būtų geriausia, o sporto jau beveik dvejus metus nėra, nes niekas nebedžiugina. Nėra nei jėgų, nei motyvacijos.
Tokia Daiva prieš 2 mėnesius atėjo į iššūkį su tekstu, kad “tai paskutinis, ką bandau”. Bet aš manau, jog nebūtų buvęs paskutinis. Daiva žino mano mintis ir pati mano, kad būtų dar ko nors griebusis.
Aš nuoširdžiai nežinau, kaip Daivai seksis toliau, bet ką mes padarėm – ji pagaliau yra kitame kelyje. Tiksliau, pradžioje, bet jau žiūri į viską kitaip.
Didžiausias Daivos atradimas buvo tai, kad dietoms reikia pertraukos. Nes tokios ji niekada neturėjo. Taip, būdavo laikotarpių, kai valgydavo viską, nes viskas įgrisdavo, bet ne kontroliuotų pertraukų, kai valgai daug ir nepriaugi svorio.
Padėjo suvokimas, kurį ji turėjo pati patikrinti, kad jei mityba subalansuota, galima kasdien suvalgyti ledų ar taip mėgstamą aguonų vyniotinį. Ji to nevalgė kasdien, bet dažnai. Svarbiausia buvo suvokimas ir laisvės jausmas, kad tai nėra “nutrūkimas nuo grandinės”, o valgymo dalis.
Sunkiausia buvo sau leisti valgyti. Nes Daivai visą laiką atrodė, kad tai – per daug. Ir vienintelis dalykas, kuris padėjo – sprendimas “vis tiek nėra ko prarasti, pabandysiu mėnesį ir pažiūrėsiu, ar svoris nekils”.
Praėjo mėnuo, ir net nukrito dar 800 g, nors tokio plano nebuvo, nes šis mėnuo – dietos pertrauka, kai valgai daug ir išlaikai numestą svorį. Ir atstatai santykį su maistu.
Ir Daiva jau dabar pripažįsta, kad niekada nebūtų pagalvojusi, jog galima valgyti taip laisvai.
Šiuo metu nukrito (su tais 800 g) “tik” 4 kg.
Bet Daivai visiškai pasikeitė požiūris į mitybą, yra aiškumas, kad po pertraukos vėl numes 3–5 kg ir bus arti 60 kg. Dabar ji dar vis kovoja su vidiniu balsu „man reikia toliau lieknėti DABAR“, bet kartu pirmą kartą nuo vaikystės mėgaujasi kasdiene laisve valgant.
Nes mama taip pat visą laiką gyveno ribojimuose, o deja, dabar, būdama 75-erių, turi labai didelį antsvorį. Ir jau niekuo nebetiki.
Daiva sako, kad labai padėjo grupės palaikymas, kad viskas tęsiasi ir kad ateina nauji dalyviai, kurie tik pradeda tai, ką ji jau darė. Tai padeda neskubėti.
Mes abu laikome ranką ant pulso, Daiva žino, kad dar tik pradžia, kad akivaizdžiai grįžta energija, ji jau išsirinko sporto klubą, į kurį nori eiti.
Daivai labiausiai padėjo būtent pažvelgimas į amžiną lieknėjimą iš kitos perspektyvos – tarsi iš šalies.
P.S. Kad geriau suprastum, kaip ištrūkti iš amžino lieknėjimo mąstymo, paruošiau šį vadovą – pasiimk jį nemokamai!